Sostinėje gyvenantis Tomas, prašęs neskelbti jo tikrosios tapatybės (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinoma – Delfi), 1995 metais su šeima emigravo į Izraelį, kur gavo Izraelio pilietybę.
2004-aisiais šeima sugrįžo į Lietuvą, mūsų šalyje įsitvirtino, įkūrė įmonę.
Visai neseniai Tomas susilaužė koją, todėl prireikė apsilankyti pas gydytoją.
„Man sako, kad jūs neturite draudimo. Kaip tai neturiu? Juk moku Privalomąjį sveikatos draudimo, kitus mokesčius. Net savo buhalterei skambinau išsiaiškinti, ji patikino, kad mokesčius mokame tvarkingai. Tačiau vėliau vis tiek poliklinikoje išgirdau, kad turiu susimokėti 70 eurų už vizitą kaip užsienietis“, – pasakojo jis.
Pradėjęs aiškintis, kas čia įvyko, Tomas skambino į „Sodrą“, šios atstovai nukreipė į Valstybinę ligonių kasą, o pastaroji, patikinusi, kad jo asmens dokumentas negalioja, – į Migracijos departamentą.
„Jie pasakė – atvažiuokite, aiškinsimės, galbūt čia klaida“, – prisiminė jis.
Tačiau nuvykęs į Migracijos departamentą ir, kaip pasakoja, gyvoje eilėje su sulaužyta koja praleidęs pusantros valandos, Tomas sužinojo, kad jokios klaidos nėra – Lietuvos pilietybės jis nebeturi.
„Man pasakė, kad – taip. Atėmė pasą ir, kaip sakoma, pasiuntė“, – kalbėjo pašnekovas.
Jam buvo atspausdintas lapas, kuriame parašyta, kad Tomas Lietuvos pilietybės neteko nuo balandžio 17 dienos.
„Nuklibinkščiuoju link išėjimo. Sulaužyta koja nebeskauda, skauda kažkur širdies plote...“, – taip savo jausmus po apsilankymo Migracijos departamente Tomas aprašė feisbuko poste.
Ir kalbėdamas su Delfi jis neslėpė, kad jaučiasi prastai.
„Mano nuotaika dabar tokia, kad aš nieko daryti nebenoriu. Norisi pailsėti“, – sakė jis.
Išgirdo, kad pasas galioja
Tomas pasakoja, kad prieš grįžtant į Lietuvą, mūsų šalies ambasadorė Izraelyje paragino kreiptis į ambasadą dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo.
„Kai gyvendami Izraelyje susiruošėme grįžti į Lietuvą, nuvažiavome į Lietuvos ambasadą. Ambasadoje mums pasakė, kad mes turime teikti prašymus pilietybės išsaugojimui. Mes pateikėme tuos prašymus. Žmonai ir vaikams atsiuntė atsakymus, kad viskas yra gerai. O dėl manęs buvo dokumentų trūkumas“, – pasakojo jis.
Vyriškis tęsė, kad grįžęs į Lietuvą apsilankė Migracijos departamente, kur sužinojo, kad dokumentuose yra painiava dėl jo gimimo vietos, nes vienur parašyta, kad Tomas gimė Vilniuje, o kitur – kad Klaipėdoje.
„Aš sakau – koks skirtumas? Jie man pasakė, kad mano pasas galioja ir, sako, gyvenkite su juo“, – prisiminė vyras.
Anot Tomo, gyvenant Lietuvoje jam pasas buvo keičiamas du kartus, paskutinį kartą išduotas pasas turėjo galioti iki 2026 metų.
Tai, kad jam būdavo išduodami nauji pasai, Tomas laikė ženklu, kad Migracijos departamentas klausimų dėl jo gimimo vietos nebeturi.
Jo šeimos nariai Lietuvos pilietybę tebeturi, o jis pats ketina rašyti prašymą dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvoje.
Migracijos departamentas: į Tomą kreipėmės ne kartą
Atsakydamas Delfi Migracijos departamentas Tomo pilietybės istoriją papasakojo nuo pat pradžių.
Anot atsakymo, 2005 metais Migracijos departamentas gavo raštą iš Lietuvos prezidento kanceliarijos, kuriame nurodyta, kad Pilietybės reikalų komisija rekomendavo informuoti Tomą (t.y., asmenį, kuris iki 2003 m. sausio 1 d. įgijo kitos šalies pilietybę, tačiau įstatymo nustatyta tvarka apie tai nepranešė kompetentingoms institucijoms), jog jam gali būti taikoma Lietuvos pilietybės išsaugojimo procedūra.
2006 metais Migracijos departamentas teigia raštu informavęs Tomą, jog Lietuvos pilietybės išsaugojimo klausimas gali būti sprendžiamas dviem būdais.
Pirmuoju – jam atsisakius Izraelio pilietybės.
Antruoju – jam neatsisakius Izraelio pilietybės, bet, pagal tuomet galiojusias Pilietybės įstatymo nuostatas, pateikus dokumentus, įrodančius vieno iš senelių iki 1940 m. birželio 15 d. turėtą Lietuvos pilietybę.
Migracijos departamentas tvirtina, kad 2006 metais visa ši informacija buvo išaiškinta ir įteikta pačiam Tomui.
„Asmens byloje yra jo parašas, liudijantis šios informacijos perdavimą. Taigi, Migracijos departamentas tinkamai informavo asmenį apie tuo metu turėtas jo galimybes bei būdus išspręsti jo Lietuvos pilietybės klausimą. Tačiau nuo šios informacijos gavimo Tomas dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo į Migracijos departamentą daugiau niekada nesikreipė ir reikiamų duomenų nepateikė, nors turėjo visą informaciją“, – teigia departamentas.
Teigia siuntęs raštus
Departamentas tikina, kad 2018 metais Tomo deklaruotu adresu išsiuntė raštą su prašymu pateikti pranešimą apie įgytą kitos valstybės pilietybę ir patikslinti informaciją dėl atitikimo Pilietybės įstatymo reikalavimams.
„T.y., Tomo buvo paprašyta duomenų, kuriais jis galėtų pagrįsti teisę į daugybinę pilietybę. Į šį raštą Migracijos departamentas jokio atsakymo iš Tomo negavo“, – nurodoma atsakyme.
Departamentas teigia, kad pakartotinis prašymas Tomui buvo siųstas ir 2023 metų rugpjūtį. Tačiau šis laiškas, anot departamento, grįžo, nes gavėjas jo neatsiėmė pašte.
„Pažymėtina, jog tai, kad Tomui anksčiau buvo išduotas ir keistas Lietuvos pasas, neatleidžia šio asmens nuo pareigos pateikti reikiamą informaciją apie teisę į daugybinę pilietybę. Šios pareigos jis nevykdė ir nebendradarbiavo su jo pilietybės klausimą siekusiu išspręsti Migracijos departamentu, nors visą informaciją turėjo dar nuo 2006 metų“, – nurodo departamentas.
Dėl to, tęsia departamentas, Tomas neteko pilietybės.
„Apie tai Migracijos departamentas taip pat informavo Tomą – šių metų balandžio 17 d. jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu Lietuvoje jam buvo išsiųstas pranešimas apie Lietuvos pilietybės netekimą ir įsakymo išrašas“, – nurodo departamentas.