Tą istorinę, Lietuvos Atgimimo epochos dvasia paženklintą dieną Kaune vykusioje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Tautinė aukštosios mokyklos koncepcija ir Kauno universitetas“, kurią surengė Lietuvos kultūros fondo klubas „Aukuras“, padedamas Lietuvos TSR Mokslų Akademijos (toliau – ir LTSR MA) ir Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio, paskelbtas VDU Atkūrimo Aktas, iškilmingai skelbiantis apie Vytauto Didžiojo universiteto, užtikrinančio profesoriams ir studentams sąžinės ir pasaulėžiūros laisvę, atkūrimą.
Dokumente taip pat pranešama, kad Kaune įsteigiamas Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras (PLC). Šio Centro direktoriais išrinkti: Kalifornijos universiteto prof. Algirdas Avižienis, LTSR MA akademikas Vytautas Statulevičius, o vicedirektoriais – prof. Liucija Baškauskaitė (Kalifornija, Los Andželas) ir Kauno politechnikos instituto (dabar – Kauno technologijos universitetas) docentas Gediminas Kostkevičius. Taip pat išrinkta ir Centro valdyba: V. Adamkus, A. Avižienis, V. Antanaitis, K. Antanavičius, V. Areška, L. Baškauskaitė, A. Buračas, R. Kalvaitis, D. Katiliūtė, G. Kostkevičius, V. Statulevičius, K. Stoškus, B. Vaškelis, R. Vaštokas ir J. Vilemas.
Tai ir buvo pirmoji universiteto užuomazga. Nepamirštama: tuo metu visa administracija, dėstytojai ir tarnautojai praktiškai sutilpo viename darbo kambaryje. Pirmieji metai buvo tikrai įspūdingi, nes už vieno stalo sėdėjo visi.
„Šiuo aktu kartu reiškiame savo valią ir viltį, kad Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras ir Vytauto Didžiojo universitetas bus tiltas, jungiantis tautos išeiviją su broliais ir sesėmis Tėvynėje. Kviečiame visus Lietuvos žmones talkinti šiame darbe“, – rašoma VDU Atkūrimo Akte. PLC vadovo Valdo Kubiliaus nuomone, „kai universitetas buvo dar kaip „oro pilis“ – be patalpų, be programos, pagal kurią dirbs, be administracijos, pagaliau – be lėšų, šio Centro (PLC – aut. past.) įkūrimas buvo labai svarbus dalykas.“
Anot V. Kubiliaus, „pirmasis suteikti patalpas pradinei Universiteto veiklai pasisiūlė akademikas Jurgis Vilemas, tuo metu valstybinės įmonės – Energetikos Instituto – direktorius. Tai buvo patalpos Laisvės al. 53, kuriose jau galėjo kurtis pirmoji administracija ir pirmosios auditorijos studentams. Tai ir buvo pirmoji universiteto užuomazga. Nepamirštama: tuo metu visa administracija, dėstytojai ir tarnautojai praktiškai sutilpo viename darbo kambaryje. Pirmieji metai buvo tikrai įspūdingi, nes už vieno stalo sėdėjo visi.“
Lietuvos ir išeivijos entuziastų dėka atkurtas Vytauto Didžiojo universitetas – atkreiptinas dėmesys: tai buvo pirmoji autonomiška aukštoji mokykla ne tik okupuotoje Lietuvoje, bet ir visoje tuometinėje Sovietų Sąjungoje! – mokslo metus pradėjo 1989 metų rugsėjo 1-ąją, likus pusmečiui iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.
1989 metų liepos 4 dieną (įdomus sutapimas: JAV – tai Nepriklausomybės diena) Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos sesijoje buvo svarstytas VDU atkūrimo projektas ir priimtas įstatymas „Dėl Vytauto Didžiojo universiteto atkūrimo“, suteikiantis VDU savarankiškos aukštosios mokyklos statusą. Lietuvos ir išeivijos entuziastų dėka atkurtas Vytauto Didžiojo universitetas – atkreiptinas dėmesys: tai buvo pirmoji autonomiška aukštoji mokykla ne tik okupuotoje Lietuvoje, bet ir visoje tuometinėje Sovietų Sąjungoje! – mokslo metus pradėjo 1989 metų rugsėjo 1-ąją, likus pusmečiui iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Į universitetą po stojamųjų egzaminų buvo priimti 177 pirmakursiai (fakultetų buvo trys – Tiksliųjų, Ekonomikos ir Humanitarinių mokslų). Tą įsimintiną 1989 metų rugsėjo 1-ąją Kauno valstybiniame muzikiniame teatre vykusiame pirmųjų mokslo metų atidaryme Rektoriaus pareigas įgaliotas eiti akademikas J. Vilemas skaitė, o studentai kartojo priesaikos žodžius: „Aš, VDU studentas(-ė), iškilmingai pasižadu: visas įgytas žinias skirti savo Tėvynei, dosniai jas dalinti visiems Lietuvos žmonėms vardan gėrio, grožio, doros ir niekad nenaudoti jų vardan pikto. Tepadeda man Dievas.“